KOMENTARAS

Kaip pasiekti, kad gabiausi protai dirbtų valstybei?

Lietuva turi vieną neišnaudotą resursą, kurio svarba šiandien kaip niekad didelė – tai savas intelektinis kapitalas. Mūsų universitetuose, ypač ekonomikos, vadybos, teisės ir technologijų fakultetuose, dirba tikrai stiprūs žmonės. Mūsų doktorantai konkuruoja tarptautiniu lygiu. Mūsų absolventai sėkmingai dirba Vakarų universitetuose, tarptautinėse organizacijose, didžiosiose technologijų ir konsultacijų bendrovėse. Tačiau pažvelgus, kiek šio potencialo realiai panaudojama Lietuvos valstybės reikmėms, atsiranda priežastis sunerimti.

KOMENTARAS

Dirbtinis intelektas, kapitalo koncentracija ir Europos atsilikimo dilema

Ekonominis prognozavimas šiandien primena meteorologiją – formuluoji tendencijas, o jos greitai keičiasi. Kalbėdamas su kolegomis iš Lietuvos ir kitų šalių centrinių bankų, tarp jų ir iš Suomijos centrinio banko, matau bendrą tendenciją: tradiciniai modeliai vis sunkiau atlaiko greitai besikeičiančios realybės spaudimą. Geopolitinis neapibrėžtumas – JAV, Izraelio ir Irano konfliktas, įtampa kitose pasaulio dalyse – susijungia su technologiniu lūžiu, kurio tempas primena revoliuciją. Todėl šiandienos prognozes reikia skaityti kaip scenarijus, o ne faktus.

KOMENTARAS

Irano ekonomika iki konflikto eskalacijos: atsparumas, transformacija ir ribos

Irano ekonomika dažnai vertinama per geopolitinių konfliktų, sankcijų ir politinės įtampos prizmę. Tačiau toks požiūris neretai užgožia vieną svarbų ir įdomų faktą: iki pastarųjų karinių eskalacijų Irano ekonomika buvo išskirtinis atsparumo, prisitaikymo ir struktūrinės transformacijos pavyzdys.

KOMENTARAS

Magistrantūra šiandien: vertė, kuri ne visada matuojama diplomu

Magistrantūros studijų vertė šiandien vis sunkiau telpa į paprastą „atsipirks ar ne“ logiką. Darbo rinka keičiasi greičiau nei studijų ciklai, o darbdavių lūkesčiai vis labiau krypsta ne į formalų išsilavinimą, o į realias kompetencijas. Todėl klausimas apie magistrantūrą iš esmės yra ne apie diplomą, o apie tai, kokią pridėtinę vertę žmogus sugeba susikurti per studijų laikotarpį.

KOMENTARAS

Ką apie pensijų pinigų vartojimą sako ekonomikos mokslas?

Daliai gyventojų atsiėmus antrosios pensijų pakopos lėšas, rinkoje fiksuojamas reikšmingas vartojimo suaktyvėjimas. Prekybos tinklai praneša apie išaugusius pardavimus, ypač buitinės technikos ir elektronikos segmentuose. Nors dalis šio sprendimo šalininkų pabrėžia, kad tai yra natūrali ir pateisinama vartojimo forma – žmonės pagaliau gali įsigyti seniai planuotus daiktus ar pagerinti savo gyvenimo kokybę, – ekonominiu požiūriu šis reiškinys kelia svarbių klausimų. Ar trumpalaikis vartojimo šuolis nevirsta ilgalaike finansine spraga? Ar šiandienos sprendimai neperskirsto rizikos į ateitį, kai pajamos mažės, o finansiniai poreikiai tik didės?

KOMENTARAS

Sankcijos formaliai griežtos, bet realiai apeinamos

Karas seniai nebėra vien geopolitinis konfliktas – jis tiesiogiai veikia ekonomiką. Vienas aiškiausių to signalų šiandien yra kylanti naftos ir kuro kaina. Tai reiškia ne tik didesnes išlaidas vartotojams ir verslui, bet ir tai, kad iš šių srautų generuojamos dar didesnės pajamos tiems, kuriems sankcijos turėjo jas riboti. Dar svarbiau – ekonominiai signalai palaipsniui nustelbia patį karo kontekstą. Diskusijos vis dažniau sukasi apie kainas, infliaciją ar tiekimo grandines, o ne apie tai, ar sankcijos iš tiesų pasiekia savo tikslą.

KOMENTARAS

Pigūs siuntiniai ir brangios pasekmės

Pigūs siuntiniai turi savo kainą – tik ji paslėpta. E. komercija ir „vape“ šešėlis šiandien kuria nematomą mokestį sąžiningam verslui ir valstybės biudžetui. Šiandien Lietuvoje konkurencija vis dažniau vyksta ne tarp dviejų parduotuvių vitrinų, o tarp vitrinos ir telefono ekrano. Vienoje pusėje – verslas, kuris moka už atitiktį reikalavimams, ženklinimą, mokesčius ir prisiima riziką. Kitoje – „pigiau, greičiau, atsiųsime siuntiniu“.

KOMENTARAS

Karo Artimuosiuose Rytuose poveikis kuro kainoms, infliacijai ir biudžetui

Karas Artimuosiuose Rytuose daugeliui lietuvių vis dar atrodo tolimas — lyg dar vienas degantis horizontas, matomas tik televizoriaus ekrane. Tačiau ekonomikoje atstumai yra gerokai mažesni. 2026 m. kovo pradžioje po JAV ir Izraelio smūgių Iranui konfliktas iš regioninio saugumo temos virto grėsme pasaulinei prekybai. Iranui grasinant tęsti naftos blokadą, dėmesys krypsta į Hormuzo sąsiaurį — vietą, per kurią įprastai juda apie penktadalis pasaulio naftos tiekimo. Kai pradeda virpėti šis mazgas, virpa ne tik Artimieji Rytai — virpa ir Lietuvos kainų lūkesčiai.

KOMENTARAS

Gynybos finansavimas aplenkė švietimo: ar šiuos milijardus panaudosime geriau?

2026 metai Lietuvos valstybės biudžete žymi simbolinį ir politine prasme labai svarbų pokytį – pirmą kartą istorijoje krašto apsaugai iš valstybės biudžeto skiriama daugiau lėšų nei švietimui.

KOMENTARAS

Pokyčiai savivaldybėse: vienur verslo liudijimai brango šimtais eurų, kitur – staiga pigo

Pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje vis dažniau diskutuojama apie galimą mažosios bendrijos formos naikinimą ar platesnius smulkiojo verslo formų pokyčius.

KOMENTARAS

Lojalumas žlugo: 2026 m. pirkėjas negailestingas

2026-ieji žymi lūžio tašką prekybos ir paslaugų sektoriuje. Spartus gyvenimo tempas ir technologinis šuolis suformavo naują pirkėjo portretą. Šiandienos vartotojas yra ne tik reiklus, bet ir giliai sąmoningas. Jis nebeperka „daiktų“, jis investuoja į vertę, pasitikėjimą ir individualią patirtį.

KOMENTARAS

Kodėl degalinių kainos beveik visada baigiasi 9?

Jeigu šiandien pažvelgėte į degalinės švieslentę, greičiausiai matėte kainą su devynetu gale – 1,399, 1,549 ar 1,599 eurų už litrą. Apvalių skaičių, tokių kaip 1,60 ar 1,70, beveik nėra.

KOMENTARAS

Ne nostalgija, o ekonomika: kodėl regionams reikia gyvų bankų?

Kai pirmą kartą atvykau dirbti į Lietuvą, man reikėjo atsidaryti vietinę banko sąskaitą. Mano biuras buvo Vilniaus senamiestyje, o kadangi banko skyrių galėjau aplankyti tik per pietų pertrauką, pasirinkimas buvo paprastas – tas bankas, kuris dar turėjo skyrių netoliese. Vėliau atėjo COVID-19, kasdienė bankininkystė dar sparčiau persikėlė į internetą, o bankai ėmė dar labiau mažinti išlaidas. Skyrių tinklai traukėsi. Jei gyveni priemiestyje ar mažesniame mieste, šiandien dažnai tenka planuoti kelionę į didmiestį vien tam, kad galėtum gyvai išspręsti vieną ar kitą klausimą.

KOMENTARAS

Diskusija dėl mažųjų bendrijų formos likimo: ar mokestinė reforma keičia verslo pasirinkimus iš esmės?

Pastarosiomis savaitėmis viešojoje erdvėje suaktyvėjo diskusijos apie verslo formų įvairovę Lietuvoje ir galimus jos pokyčius. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto ketinimas svarstyti mažųjų bendrijų (MB) atsisakymą atkreipė dėmesį ne tik dėl pačios idėjos, bet ir dėl argumentų, kuriais ji grindžiama – teigiama, kad skirtingos verslo formos sudaro prielaidas mokestiniams skirtumams ir piktnaudžiavimui, o jų sumažinimas esą supaprastintų sistemą.

KOMENTARAS

Atsparumo testas išlaikytas, bet 2026 m. sprendimų kokybė taps lemiama

būsto paskolose ir pensijų kaupime. Todėl verta pažvelgti, ką Lietuvai ekonominiu požiūriu davė 2025-ieji ir ko galime tikėtis iš 2026 metų.